Indra Grušaitė yra viena iš keleto lietuvių tapytojų, kuri įkvėpimo ieško ne ateity, o atsigręždama į senojo Renesanso ir Manierizmo paveldą, čia surasdama ne tiek temas, kiek požiūrio į tikrovę perspektyvą. Indra nebando išradinėti naujų tapybinių formatų, jos kūryba išlieka arčiau klasikos - portretai, natiurmortai, peizažai praturtintinti daugybe keistų ir ironiškų siužetų, primenančių "fantasy" žanrą. Šiuose siužetuose surasime daugybę herojų, kurie primena "Alisos stebuklų šalyje" pasakos herojus sustingusius keistuose laiko pasauliuose. Čia surasime ir katę įkūnytą valdovo soste,  pelę besinarpliojančią dvarininkų papuošaluose ar magiškame ežere besislepiančią paslaptingą mergelę. Viduramžių epochų motyvai, tviskanti prabanga ir nesibaigianti paralelė su keistais mitiniais gyvūnai - tai Indros Grušaitės pasaka.