“Martynas Ivinskas pernelyg nesijaudina nei dėl formos, nei dėl priemonių. Šis menininkas – pavadinkime jį be jokių užuolankų pofick’nininku – savąją tikrovę dažniausiai įvaizdina ir įdaiktina tiesiog tuo, ką tą akimirką turi po ranka. Šitaip ant kavos maišų džiuto gimsta tapybiškos figūros, o ant įvairiausių žemėlapių – žmonės ir muzikos instrumentai, kurie savaip atkartoja, artikuliuoja ir išryškina tik jam vienam matomas linijas, miestų vektorius ir trajektorijas, kuriomis galime sau smagiai klaidžioti. Ir dar daugiau – objektai, kurie nei labai skulptūros, nei koliažai, nei tapyba, nei buitis. Šįsyk žiūrovo akims – bet kaip pabertų dalykų, jų nuotrupų ir fragmentų tikrovė. Darni ir chaotiška, savaip sustyguota ir objektyvizuota. Savaip pofick.”

Paulius Garbačiauskas